Socialinių paslaugų srities darbuotojų emocinio stabilumo užtikrinimo ekstremaliosios situacijos metu galimybės - Mokymų klubas

Socialinių paslaugų srities darbuotojų emocinio stabilumo užtikrinimo ekstremaliosios situacijos metu galimybės

Plačiau

Seminarą veda

Eglė Masalskienė
Eglė Masalskienė – psichologė, lektorė, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) instruktorė, turi ilgametę suaugusiųjų mokymo patirtį, konsultuoja individualiai. Eglė yra baigusi psichologijos studijas Vilniaus universitete, vėliau mokėsi kognityvinės elgesio terapijos (KET). LSMU baigė podiplominių studijų kursą, skirtą įsisąmoninimu grįstų metodų taikymui, ir dėmesingo įsisąmoninimo mokytojų ruošimo programą. Eglė yra Įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos narė nuo pat šios asociacijos veiklos pradžios. Ekspertinės sritys: streso valdymas, emocinio atsparumo stiprinimas, į dialogą orientuoto bendravimo lavinimas.

Programa

Mokymai organizuojami pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių paslaugų įstaigų psichologų mokymų „Socialinių paslaugų įstaigų psichologų mokymai psichologinės pagalbos teikimo ekstremaliosios situacijos metu ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų emocinio stabilumo užtikrinimas ekstremaliosios situacijos metu“ viešąjį pirkimą Nr. 600665.

 

Programa parengta remiantis sveikatos psichologijos žiniomis ir kognityvinės elgesio terapijos metodais.

Mokymų programos tikslas

Socialinės srities paslaugų darbuotojų gebėjimų dirbti teikiant socialines paslaugas ekstremaliųjų situacijų metu stiprinimas suteikiant žinių ir orientuojantis į praktinius metodus bei jų taikymą ir reikiamų įgūdžių formavimą.

Mokymų programos uždaviniai

1. Šių darbuotojų gebėjimų padėti kitiems žmonėms (soc. paslaugų klientams, kolegoms ir kt.) susitvarkyti su ekstremaliosios situacijos sukeltomis psichologinėmis reakcijomis formavimas ir stiprinimas suteikiant žinių ir praktinių metodų naudojimo instrukcijų apie stiprias psichologines reakcijas, galimas ekstremaliųjų situacijų metu (trauminės patirtys, baimė ir jos bei patirčių neigimas, stiprus nerimas ir panika, gilus liūdesys ir sąstingis ir kt.).

2. Šių darbuotojų gebėjimų susitvarkyti su savo paties psichologinėmis reakcijomis trauminių patirčių metu stiprinimas suteikiant žinių ir praktinių metodų naudojimo instrukcijų.

Seminaro temos

• Įvadinė dalis. Kas tai yra psichologinės traumos? Kaip jas suvokiame: ūmi grėsmė gyvybei ir / ar mirties bei stipraus fizinio sužalojimo faktų matymas / numatymas? nenumatytas ir staigus gyvenimo sąlygų pasikeitimas ar informacijos suvokimas / sužinojimas apie tai, kas kardinaliai keičia gyvenimo viziją, planą ar gyvenimo perspektyvą? Kas dar – asmeninės patirtys, nuomonės ir pan.? Psichologų, medikų, teisininkų ar karo specialistų suvokimai ir jų skirtumai kalbant apie ekstremaliąsias situacijas ir traumines patirtis (1 ak. val., paskaitos forma, derinama su diskusijomis įtraukiant grupę).

• Psichologinės traumos rizikos veiksniai, ženklai ir jų atpažinimas. Individualios reakcijos, žmonių reagavimo skirtumai ir tipinės, dažnos reakcijos. Kas yra normalu ir nenormalu (pvz., normalu yra patirti baimę, paniką, nes taip būna) ir tiek savo, tiek kitų žmonių tokių reakcijų priėmimo (neneigimo, validizavimo) svarba. Priėmimas – tam tikra prasme tai jau yra pirmas pirmosios pagalbos metodas (1 ak. val., teorinės paskaitos forma, derinama su praktiniais pavyzdžiais ir atvejais, taip pat ir įtraukiant grupę – skatinant prisiminti konkrečias asmenines patirtis, galinčias iliustruoti šio metodo veikimą įvairiomis aplinkybėmis, nebūtinai ekstremaliomis, bet atskiro žmogaus atžvilgiu vis tiek traumuojančiomis).

• Kontakto su psichologines traumas patiriančiu asmeniu užmezgimas. Priėmimas ir kontakto užmezgimas. Priėmimas yra vienpusis veiksmas, o kontakto užmezgimas – jau abipusis. Kam to reikia? Būdai, kaip tai pasiekti. Kas tam gali trukdyti (išorinės aplinkybės, traumą patyrusio asmens būklė ir savybės, teikiančio pagalbą asmens būklė ir savybės, taip pat ir nuostatos bei įpročiai)? (0,5 ak. val., paskaitos forma, derinama su pavyzdžiais ir vizualizacinėmis praktikomis (situacijų simuliacijomis vaizduotėje) bei jų metu „atėjusių į galvą“ dalykų, t. y. minčių, reakcijų, jausmų, norų, idėjų ir pan., aptarimu).

• Nukentėjusiųjų įveikos būdų mobilizavimas. Palaikymas, įgalinimas, motyvavimas, pastiprinimas ir pan. Individualios situacijos greitas vertinimas (kiek žmogus gali, kiek adekvačiai jis suvokia aplinkybes). Teikiančio pagalbą asmens asmeninių savybių ir būsenos, taip pat ir streso lygio, galima įtaka šiame etape. Pirmoji psichologinė pagalba (0,5 ak. val., paskaitos forma, derinama su pavyzdžiais ir atvejais, taip pat ir įtraukiant grupę – skatinant prisiminti konkrečias asmenines patirtis, galinčias iliustruoti šio metodo veikimą įvairiomis aplinkybėmis, nebūtinai ekstremaliomis, bet atskiro žmogaus atžvilgiu vis tiek traumuojančiomis).

• Savo paties būsenos reguliavimas patiriant ekstremalias ir / ar traumuojančias situacijas. „Sveiko proto ciklo“ metodo (Mark Goulston), skirto dirbti su neadekvačiai reaguojančiu žmogumi, pritaikymas ir ekstremaliųjų situacijų atvejams. Savo būsenos normalizavimo svarba ir greitai veikiančios technikos. Kiti šio metodo aspektai (1 ak. val., paskaitos forma, derinama su praktinėmis užduotimis / pratybomis).

• Emocinės paramos teikimo būdai ir jų svarba. Pagalbos teikėjai ir jų vaidmuo. Kognityvinės elgesio terapijos siūlomi metodai bei technikos, skirti naudoti ne tik psichoterapijoje, bet ir kitose srityse, dirbant su žmonėmis, kurie patiria įvairias stresines patirtis. Greiti įtampos mažinimo būdai – kvėpavimo pratimai. Kognityvinė minčių kontrolė. Pratimai, orientuoti į savo minčių stebėjimą ir jų keitimą (pozityvus mąstymas yra tik vienas iš būdų „pagalvoti kitaip“, nebūtinai jis tiks esant trauminėms patirtims!). Pratimai, orientuoti į bendravimo schemų atpažinimą ir elgesio stiliaus pasirinkimą siekiant mažinti / nedidinti įtampos (ekstremaliosiose situacijose – naudojami paties teikėjo). Į atjautą, atjautos sau skatinimą bei atjautą kitiems žmonėms orientuotų praktikų taikymo galimybės kalbantis su traumą patyrusiais žmonėmis. Į emocijų išbuvimą orientuoti pratimai, taip pat ir stipraus nerimo išbuvimą, kas padeda suvaldyti panikos atakas (2 ak. val., paskaitos forma, derinama su pratybomis ir praktikomis / pratimais).

• Psichologinės traumos simptomų mažinimas. Žalojančios psichologinės traumos stabdymas. Įtampos mažinimo, relaksacijos naudojimas – kai patyrus traumą stebima įtampa, tiek psichologinė, tiek fizinė (nuolat ar dažnai įsitempęs kūnas). Kognityvinė minčių kontrolė: kalbėjimasis apie patirtis – apie jausmus, prisiminimus ir pan., „išventiliavimas“, prasmės (kitos prasmės) suteikimas. Vizualizacijų panaudojimas patirčiai „perdirbti“. Kiti metodai, skirti ilgalaikėje perspektyvoje, turint tam laiko, patirtims „išventiliuoti“ ar „perdirbti“, pvz., meno terapija ir pan. Pratimai (1 ak. val., paskaitos forma, trumpai pristatant įvairių technikų esmę ir pateikiant po 1 pratimo pavyzdį, derinama su pratybomis ir praktikomis / pratimais).

• Apibendrinimas ir situacijų aptarimas / modeliavimas įtraukiant darbui grupelėmis dalyvius parinkti metodus, technikas ar tiesiog savo veiksmų sekas (ką daryti), jei susidurtume su tam tikromis aplinkybėmis (1 ak. val.).

Seminaro dalyviai gebės:

• praktiškai taikyti išmoktas technikas;
• pasirinkti pagal situaciją tinkamus įveikų metodus.

„Mokymų klubo“ mokymai tai:

Kompetentingi pranešėjai

Praktiniai patarimai

Pertraukėlės su užkandžiais

Asmeninės konsultacijos

Lektoriai atsakys į Jums rūpimus klausimus

Išsami mokymo medžiaga

Gauti pranešimą apie naują seminarą šia tema