Kodėl ši tema dabar kritiškai svarbi?

Pagal OECD, Europos Komisijos ir Pasaulio banko ataskaitas, per artimiausius 3–5 metus viešasis sektorius taps viena intensyviausiai dirbtinį intelektą (DI) naudojančių sričių: nuo piliečių užklausų apdorojimo, dokumentų rengimo iki sprendimų dėl socialinių išmokų, leidimų, registrų ar paslaugų teikimo. Valstybės institucijos visame pasaulyje susiduria su augančiais duomenų kiekiais, ribotais žmogiškaisiais resursais ir visuomenės lūkesčiu „dirbti greičiau ir efektyviau“. DI atrodo kaip natūralus sprendimas.

Tačiau tarptautinė praktika rodo ir ką kita. Nyderlanduose socialinių išmokų algoritmas lėmė masinį neteisėtą diskriminavimą tūkstančių šeimų atžvilgiu, o valstybė buvo priversta viešai pripažinti klaidas ir mokėti kompensacijas. JAV kai kurios policijos ir migracijos institucijos sustabdė algoritmines sistemas dėl nepaaiškinamų sprendimų ir žmogaus teisių pažeidimų rizikos. Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje įvestos taisyklės, pagal kurias jokie reikšmingi sprendimai negali būti priimami be realios žmogaus priežiūros.

Todėl viešajame sektoriuje DI nėra tik efektyvumo klausimas. Tai tiesiogiai susiję su žmogaus teisėmis, skaidrumu, teise į paaiškinimą ir visuomenės pasitikėjimu valstybe. Kiekviena klaida čia turi ne tik technines, bet ir politines bei reputacines pasekmes. Būtent todėl valstybės tarnautojams būtina ne tik „mokėti naudotis įrankiais“, bet ir suprasti jų ribas bei atsakomybę.

Mokymų tikslas

Mokymų tikslas – suteikti valstybės tarnautojams praktinių, teisinių ir strateginių žinių, kurios leistų dirbtinį intelektą naudoti ne impulsyviai, o sąmoningai ir atsakingai. Dalyviai mokysis saugiai taikyti DI kasdienėse užduotyse, atpažinti situacijas, kuriose DI naudojimas yra draudžiamas, neteisėtas arba tiesiog per daug rizikingas, bei suprasti, kad net ir automatizuotoje aplinkoje galutinė atsakomybė visada lieka žmogui. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip išlaikyti realią žmogaus kontrolę technologijų amžiuje ir neperkelti sprendimų „juodajai dėžei“.

Kam skirti mokymai?

Mokymai skirti ministerijų darbuotojams, savivaldybių specialistams, viešojo administravimo, politikos formavimo, projektų valdymo, komunikacijos, IT, teisės ir analizės padalinių darbuotojams. Kitaip tariant – visiems, kurie savo darbe rengia dokumentus, analizuoja informaciją, bendrauja su piliečiais ar dalyvauja priimant sprendimus.

Mokymų nauda dalyviui

1. Supras, kur DI yra leidžiamas, o kur – pavojingas

Dalyviai išmoks atskirti situacijas, kuriose DI gali būti naudingas ir saugus pagalbininkas, nuo tų, kuriose jis tampa rizikos šaltiniu. Pavyzdžiui, DI puikiai tinka dokumentų santraukoms rengti, vidinei analizei, komunikacijos juodraščiams ruošti ar dideliems duomenų kiekiams struktūruoti. Tačiau jis tampa itin pavojingas, kai naudojamas sprendžiant klausimus, kurie tiesiogiai veikia asmens teises – socialines išmokas, leidimus, sankcijas, atrankas ar vertinimus. Mokymuose aiškinama, kodėl šios sritys laikomos „didelės rizikos“ ir kuo jos skiriasi nuo paprastos administracinės pagalbos.

2. Išmoks atpažinti „slaptą“ DI naudojimą

Viena didžiausių problemų šiandien – vadinamasis „shadow AI“. Daugelis darbuotojų net nesupranta, kad Word, Outlook, Excel ar kitos kasdienės programos jau naudoja DI funkcijas. Kiti darbuotojai naudojasi ChatGPT per asmenines paskyras, be institucijos žinios, o į sistemas įkelia dokumentus su asmens ar konfidencialiais duomenimis. Mokymuose bus paaiškinta, kaip atpažinti, kur jau veikia DI, kodėl tai svarbu teisiškai ir kokias rizikas kelia nekontroliuojamas „šešėlinis“ DI naudojimas viešajame sektoriuje.

3. Supras asmeninę atsakomybę

Tarptautinis principas skamba paprastai: „Algoritmas nusprendė“ – tai nėra pasiteisinimas teisme. Dalyviai nagrinės, kas realiai atsako už klaidą – sistema ar tarnautojas, kodėl atsakomybė visada lieka žmogui ir kaip praktiškai apsisaugoti dokumentuojant DI naudojimą. Bus aptariami atvejai, kai institucijos bandė perkelti kaltę technologijai, tačiau teismai aiškiai pasakė: sprendimus priima žmonės, net jei juos „pasiūlė“ algoritmas.

4. Išmoks saugiai naudoti generatyvųjį DI

Mokymuose pateikiamos aiškios, viešajam sektoriui aktualios taisyklės. Dalyviai sužinos, kodėl niekada negalima įkelti asmens ar konfidencialių duomenų, vidinių pažymų ar neskirtų išorei dokumentų. Taip pat bus akcentuojama, kad visada būtina tikrinti faktus, nurodyti, jei turinys rengtas su DI, ir gebėti paaiškinti sprendimų logiką piliečiui ar kolegai.

5. ES Dirbtinio intelekto aktas: ką tai reiškia praktiškai?

Mokymuose bus pristatoma, kad ES DI aktas yra tiesiogiai taikomas reglamentas, kuris nustato ne abstrakčias gaires, o konkrečias pareigas viešajam sektoriui.

Valstybės tarnautojui tai reiškia:

• beveik visi sprendimai laikomi didelės rizikos DI sistemomis;
• privaloma reali žmogaus priežiūra – ne formali, o faktinė galimybė sustabdyti ar pakeisti sprendimą;
• skaidrumo pareiga – informuoti asmenis apie DI naudojimą ir paaiškinti sprendimo logiką;
• DI raštingumo reikalavimas – institucijos privalo užtikrinti darbuotojų gebėjimus suprasti DI rizikas ir veikimą.

6. Lietuvos patirtis: kur mes realiai esame?

Mokymuose aptariama faktinė Lietuvos situacija. Pirma, Lietuva neturi veikiančios nacionalinės DI strategijos – nėra aiškaus įgyvendinimo plano, atsakingos institucijos ir skaidrumo standarto. Antra, viešasis sektorius DI jau naudoja: maždaug kas ketvirta institucija taiko algoritminius įrankius dokumentų apdorojimui, stebėsenai ar analizei, tačiau dažnai be vidaus taisyklių ir be darbuotojų mokymų. Trečia, pagrindinė rizika yra ne technologija, o žinių trūkumas – darbuotojams trūksta supratimo, kaip DI veikia, kaip vertinti rezultatus ir kaip saugoti duomenis. Tai reiškia, kad didžiausia grėsmė yra ne „piktas algoritmas“, o geranoriškas, bet nepasiruošęs tarnautojas.

Mokymų programa

I dalis. DI realybė viešajame sektoriuje (ne rinkodara)

Šioje dalyje pristatoma, kaip DI realiai jau naudojamas: virtualūs asistentai piliečiams, dokumentų klasifikavimo sistemos, nuasmeninimo įrankiai, automatinis dokumentų rengimas. Kartu analizuosime netinkamus DI panaudojimo atvejus ir mokysimės iš svetimų klaidų – socialinių išmokų skyrimo algoritmai Nyderlanduose, dokumentai su DI haliucinacijomis ir kiti.

II dalis. Ką leidžia teisė, o ko – ne

Paprastai ir be perteklinės teisinės kalbos pristatomas ES Dirbtinio intelekto aktas, BDAR 22 straipsnis, nacionaliniai viešojo administravimo principai ir kiti susiję dokumentai. Aptariama, kodėl valstybės sprendimai beveik visada patenka į didelės rizikos kategoriją ir kokios pareigos tenka institucijoms.

III dalis. Praktinis darbas su ChatGPT

Bus pademonstruojama, kaip DI gali būti naudojamas ataskaitų santraukoms, teisės aktų paaiškinimams, viešosios komunikacijos tekstams ir pan. Tačiau kartu bus atskleidžiami pavojai: klaidingos citatos, neegzistuojantys teisės aktai, „įtikinamas melas“, kuris atrodo profesionaliai, bet yra neteisingas.

IV dalis. Etiškos dilemos

Dalyviai diskutuos apie tai, ar pilietis turi teisę žinoti, kad atsakymą parengė DI, ar etiška, kad DI formuluoja viešąją politiką, ar leidžiama DI naudoti vertinant žmonių prašymus. Grupinė analizė leis praktiškai įvertinti situacijas, kuriose technologinis efektyvumas susiduria su teisingumo ir pasitikėjimo klausimais.

V dalis. Ateities valstybės tarnautojo kompetencijos

Baigiamojoje dalyje formuojamas ateities tarnautojo portretas: žmogus, kuris supranta algoritmų ribas, geba paaiškinti sprendimus piliečiams ir naudoja DI technologijas skaidriai bei teisėtai.

Praktiniai metodai

Mokymai remiasi ne teorija, o realia praktika: išsamiais situacijų pavyzdžiais, gyvomis demonstracijomis, grupinėmis diskusijomis ir „ką darytum tu?“ tipo analize. Dalyviai ne tik klausosi, bet ir reflektuoja savo kasdienes situacijas.