Liko mažiau negu metai iki Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (toliau – Direktyva) perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 17 d. Nors Lietuvos nacionaliniu lygmeniu pranešėjų apsaugą jau beveik dvejus metus reguliuoja Pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – PAĮ), svarbu žinoti, kokie pakeitimai bus įgyvendinami įstatyme, į jį perkeliant Direktyvą.

Tiek Pranešėjų apsaugos įstatymas, tiek Direktyva numato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms bei visoms privačioms organizacijoms, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, yra nustatyta pareiga įdiegti vidaus pranešimų teikimo kanalus. Viešojo sektoriaus įstaigos, stambiosios, ypač užsienio kapitalo, įmonės, kuriose vadovaujamasi korupcijos prevencijos politika, turi įsidiegusios vidinius kanalus pranešimams apie daromus korupcinius pažeidimus gauti, tačiau to nepakanka norint atitikti Pranešėjų apsaugos įstatymo keliamus reikalavimus. Pranešėjų apsaugai keliamas reikalavimas įdiegti vidinį pranešimų teikimo kanalą turi būti suprantamas gerokai plačiau negu tik kanalas, skirtas teikti pranešimams apie korupcinius pažeidimus. Tai reiškia, kad vien korupciniams pažeidimams pranešti skirtas vidinis pranešimų teikimo kanalas neužtikrina atitikties PAĮ reikalavimams.

Atliktas tyrimas rodo, kad, nepaisant to, jog reikalavimas būti įdiegus vidinius pranešimų apie pažeidimus teikimo kanalus galioja jau beveik dvejus metus, daugybė valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių vis dar neatitinka šio reikalavimo. Tinkama pranešėjų apsauga organizacijoje ne tik užtikrina atitiktį teisės aktų reikalavimams, bet ir gali padėti organizacijai labiau įtraukti savo piliečius, būti skaidresnei ir atsakingesnei.

Seminare nagrinėjami klausimai:

• Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimai. Visoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms privalomas konfidencialus vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas. Taip pat uždraustas bet koks neigiamas poveikis asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimą. Kaip užtikrinti atitiktį šiems reikalavimams? Ar iš tikrųjų visos valstybių ir savivaldybių institucijos privalo įsidiegti vidinį kanalą?
• Atsakomybė už pranešėjų apsaugos teisės aktų pažeidimus. Administracinė atsakomybė – ar tik tiek? Kokios kitos pasekmės, nenumatytos įstatymuose, gali kilti pažeidus pranešėjų apsaugos reikalavimus? Valstybės tarnautojų atsakomybė dėl neveikimo.
• Pranešėjų apsauga daugiau nei korupcijos prevencijai. Ką daryti, jei įstaigoje arba įmonėje jau veikia pranešimų apie korupcinius pažeidimus teikimo kanalas? Ar turimas vidinis kanalas pranešimams dėl korupcijos gali būti pritaikomas pranešėjų apsaugai? Ar būtina steigti naują kanalą? Atlikto tyrimo rezultatų aptarimas.
• Vidinio pranešimų kanalo įdiegimas (pritaikymas). 6 klausimai, į kuriuos būtina atsakyti prieš planuojant vidinio pranešimų kanalo diegimą. Kaip įrengti „karštąją liniją“ organizacijoje? Tinkamas asmenų, galinčių pateikti pranešimą, informavimas. BDAR reikalavimų užtikrinimas.
• Informacijos apie pažeidimus teikimas. Ar asmuo teikdamas pranešimą turi būti įsitikinęs informacijos teisingumu? Ar asmuo pateikęs informaciją apie teisės pažeidimą = pranešėjas? Atvejų analizė.
• Informacijos apie pažeidimus priėmimas, registravimas, patikrinimas, saugojimas.  Kodėl tik el. pašto nurodymas nėra tinkamas vidinis kanalas? Praktiniai patarimai, kaip patogiai vykdyti pranešimų „apskaitą“ bendrovėje.
• Informacijos apie pažeidimus vertinimas, sprendimų priėmimas. Kokių veiksmų imtis gavus pranešimą? Kaip elgtis su pranešėju: bausti negalima padėti – kur dėsite kablelį Jūs? Kaip greitai reikia sureaguoti į pateiktą pranešimą?
• Vidiniu kanalu pateikto pranešimo ir jį pateikusio asmens konfidencialumo užtikrinimas. Kokius dokumentus būtina pasirašyti su darbuotojais, kurie turės prieigą prie informacijos apie asmenis, kuriems vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis taikomas reikalavimas užtikrinti konfidencialumą? Kokie papildymai būtini asmens duomenų tvarkymo ir saugumo dokumentacijoje? Kokių organizacinių ir techninių priemonių imtis?
• Pranešėjų apsaugos dokumentacija. Tinkama pranešėjų apsauga organizacijos tvarumui užtikrinti. Iššūkiai kuriant veiksmingą pranešėjų apsaugos politiką ir kaip juos įveikti (praktinis pavyzdys). Informacijos apie pažeidimus teikimo tvarkos aprašas ir jo turinys.
• Ateities perspektyvos. Bendra taisyklė, kad asmuo pirmiausia turi teikti pranešimą vidiniam kanalui, tačiau ar visada taip bus? Kaip keisis teisinis reguliavimas į nacionalinę teisę perkėlus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos?